drybtelėti

drýbtelėti, -ėja, -ėjo žr. dribtelėti: 1. Kad pastūmė, tai drýbtelėjo kaip kuodelis Pn. Velėna smuko, i jis drýbtelėjo į tą duobę Rd. 2. ^ Dievulis kad davė, tai ir drýbtelėjo Rmš.